Gyvenimas Dvasioje

– Atgaila

– Bibl. teol. dr. Peter Williamson „Apie Ðventàjà Dvasià“

MEDITACIJA PRIEÐ VIEÐPATIES VEIDÀ

Tëve,

kai á istorijà su Tavo Sûnaus Ásikûnijimu ásiverþë naujos kokybës laikas,
anuomet ðalia buvusieji atpaþino já esant Tavo paþadø pilnatve.

Tavojo veido ðviesa, netikëtai suspindusi Jëzaus ið Nazareto – vieno ið mûsø – veide
þmonijai þadëjo kur kas daugiau, nei lig tol aprëpë jos ilgesys ir lûkesèiai.

Apstulbinti spindesio, su kaupu pateisinusio visas Izraelio viltis,
apaðtalai tai vadino Tavo viengimio ðlovës regëjimu (plg. Jn 1, 14).

Jo akyse jie atpaþino neatðaukiamà kvietimà dieviðkosios begalybës link,
kuris jiems lemtingai tapo slenksèiu ið sena á nauja.

Tikëjimo ryþtas nukreipë jø þvilgsnius á Vienintelio veidà,
kurio kentëjimai ir iðaukðtinimas
pagal Tavo ðventàjà valià
sutapo su naujo dangaus ir naujos þemës pradþia.

Ar þino istorija dar kità toká slenkstá,
kur Tu bûtum pasirodæs su tokiu savo malonës ir galybës apstumu?

Ðiandien „eik, – sako man ðirdis, – ieðkok jo veido!” (Ps 27, 8).
O tikëjimas man ðnabþda:
laimingas esi, nes, nepaisant kûrinijos dûsavimo (plg. Rom 8, 22),
ðiame veide regi visa ko prasmæ.
O, kad ðis ieðkojimas taptø vienintele mano malda.

Tavæs link krypsta visi istoriniai laikai,
ir visa Visata, Tavy kuriama, alsuoja panaðëjimo á Tave viltimi.

Amþiø kaitoje, istorijos raizgynuose,
ties kiekvienu apsisprendimø ir pasirinkimø vingiu,
saldþiai ar karèiai beldþiantis á mûsø duris kasdienybei ir ðventëms,
trokðtame vis ið naujo ásiskverbti á Tavàjá veidà,
jo ðviesos prieglobstyje drásti ieðkoti tiesos!

Tikëjimas laiduoja mums tai, ko viliamës,
ir leidþia matyti tai, kas nematoma (plg. Hbr 11, 1).

Todël tikëjimo ákvëpti kreipiame savo akis Tavæs link
ir, stovëdami ant slenksèio tarp tikrumo ir netikrumo,
regime Tavàjá veidà – vienintelá Tikrumà,
vienintelá mûsø kelio krypties pateisinimà!

Ðiandien „eik, – sako man ðirdis, – ieðkok jo veido!” (Ps 27, 8).
O tikëjimas man ðnabþda:
laimingas esi, nes, nepaisant kûrinijos dûsavimo (plg. Rom 8, 22),
ðiame veide regi visa ko prasmæ.
O, kad ðis ieðkojimas taptø vienintele mano malda.

ateik ir dieviðkosios Trejybës gyvenimo dvelksmo jëga
sutvirtink mus, kad liktume nepajudinami,
tarsi regëtume Neregimojo veidà (plg. Hbr 11, 27).

Gaivink susitikime su Juo iðleistas mûsø ðaknis,
kad ðiais átampos prislëgtais laikais
bet kuris mûsø veikimas kiltø vien tik ið ðios bendrystës malonës.

Leisk dabar ásmeigti þvilgsnius á Vieðpaties veidà
ir taip neðiotis savy Gyvojo Dievo buvimo su mumis nuojautà (plg. Mt 28, 20).

Ðiandien „eik, – sako man ðirdis, – ieðkok jo veido!” (Ps 27, 8).
O tikëjimas man ðnabþda:
laimingas esi, nes, nepaisant kûrinijos dûsavimo (plg. Rom 8, 22),
ðiame veide regi visa ko prasmæ.
O, kad ðis ieðkojimas taptø vienintele mano malda.